Rugpjūčio pradžioje iškilmingai atidarytuose ir klebono pašventintuose dviejuose grupinio gyvenimo namuose įsikurs po 10 asmenų su proto ir psichikos negalia. Abu statiniai išties niekuo neišskirtiniai, vieno aukšto, abu – po 240 kv. metrų ploto.
Atidarymo dieną išplatintame Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime teigta, kad abiejų grupinio gyvenimo namų Plungėje pastatymas ir įrengimas kainavo per 1 mln. eurų.
Rasytės g. esančio pastato projektavimo darbai atsiėjo 8,1 tūkst. Eur, Mendeno g. – 11 tūkst. Eur, statybinė dalis atitinkamai kainavo 515,3 tūkst. Eur (darbus atliko UAB „Diržė“) ir 609,2 tūkst. Eur (UAB „Telšių meistras“), baldai ir buitinė technika – 28,9 ir 29 tūkst. Eur. Bendrai išleista 1,2 mln. eurų.
Jei neskaičiuotume baldų, už projektavimą, statybą ir įrengimą sumokėta po 2 376 eurus už kvadratinį metrą. Tuo tarpu redakcijos kalbintas ne vienas statybų versle besisukantis pašnekovas pakartojo anksčiau mūsų skaitytojo įvardintą faktą, kad dabar naujos statybos gyvenamo namo vienas kvadratinis metras kainuoja apie tūkstantį eurų.
Taigi akivaizdu, kad valstybinių objektų kainų nėra ko lyginti su statomų iš privataus kapitalo. Nors esama ir kitokių pavyzdžiui. Antai praėjusią savaitę grupinio gyvenimo namai, taip pat pritaikyti 10-čiai asmenų, atidaryti ir Telšiuose, Ventos gatvėje. Tačiau tenai valdžia pasielgė kiek apdairiau – įsigijo pastatą iš privataus asmens už 65 tūkst. eurų ir už 300 tūkst. eurų atliko jo kapitalinį remontą. Sutaupymas – akivaizdus.
Kaip bebūtų gaila, Plungė į kaimynus nesidairo ir artimiausiu metu žada net pagerinti savo išlaidumo rekordą. Birželio mėnesį Savivaldybės taryba pritarė, kad mieste, Birutės gatvėje, būtų statomi dar vieni – jau treti – grupinio gyvenimo namai. Kvadratūra numatyta tokia pati, kaip ir namų Rasytės bei Mendeno gatvėse, tačiau planuojama išleisti suma – dar įspūdingesnė. Jau paviešinta, kad šie nameliai kainuos net 823,5 tūkst. eurų.
